Šahaada – tikėjimo liudijimas (2d.)

Antroji šahaados dalis: Muhammadas yra Allaah Pranašas

Tai antroji šahaados – tikėjimo liudijimo – dalis. Ji išreiškia tikėjimą, kad Muhammadas (ﷺ) yra galutinis, paskutinysis Allaah Pranašas. Tai reiškia, jog:

  • viskas, ką Allaah mums sakė apie Muhammadą (ﷺ), privalo būti tiesa:

„Išties, pas jus atėjo Pranašas (Muhammadas – ﷺ) iš jūsų tarpo (t.y. kurį jūs gerai pažįstate). Jo neramina, kad galite kentėti (būti sužeisti ar patirti sunkumus). Jis (Muhammadas – ﷺ) susirūpinęs jumis (kad neišklystumėte iš teisingo kelio, kad atgailautumėte, kad maldautumėte Allaah atleisti jūsų nuodėmes, idant galėtumėte įžengti į Rojų ir būtumėte išgelbėti nuo Pragaro Ugnies), tikintiesiems kupinas užuojautos ir gerumo.“ (Koranas, sūra at-Tauba, 9:128)

„O Pranaše (Muhammadai –ﷺ)! Išties, Mes siuntėme tave kaip liudininką, gerų žinių nešėją ir perspėtoją, ir kaip tą, kuris kviečia link Allaah (t.y. kviečia negarbinti nieko kito, tik Jį) su Jo leidimu, ir kaip žiburį, skleidžiantį šviesą (per Korano ir Sunos nurodymus).“ (Koranas, sūra al-Ahzaab, 33:45-46)

„Sakyk (O, Muhammadai  – ﷺ): „Aš (esu) tik žmogus (mirtingasis) kaip ir jūs. Man buvo atskleista, kad jūsų Ilaah (Dievas) yra Vienas Allaah. Todėl, kas tikisi susitikti su savo Rabb (Viešpačiu –Allaah), lai daro gerus darbus ir neasocijuoja savo Rabb (Allaah) garbinime su niekuo kitu.“.“ (Koranas, sūra al-Kaaf, 18:110)

„Žmonės stebisi, kad Mes atsiuntėme įkvėpimą žmogui iš jų pačių tarpo (Pranašui Muhammadui – ﷺ) (sakydami): „Įspėk žmoniją (apie būsimąją bausmę Pragare) ir perduok geras žinias tiems, kurie tiki (Allaah Vienybe ir Jo Pranašu – ﷺ), kad jų laukia garbinga vieta šalia jų Valdovo.“.“ (Koranas, sūra Jūnis, 10:2)

„Skelbk (O, Muhammadai –ﷺ): „Neturiu pats jokios galios (savo tikslams pasiekti) nei (gauti) naudos, nei (padaryti) žalos, nebent Allaah to nori. Ir jei žinočiau apie Ghaib (tai, kas nematoma), tikrai būčiau susikrovęs sau turtus ir joks blogis manęs nepaliestų. Bet aš esu tik perspėtojas ir gerų žinių skleidėjas žmonėms, kurie tiki.“ (Koranas, sūra al-A‘raf, 7:188) 

  •  mes privalome garbinti Allaah taip, kaip mokė Muhammadas (ﷺ):

Paklusimas Muhammadui  (ﷺ) yra Allaah įsakymas:

„Ir ką Pasiuntinys (Muhammadas – ﷺ) duoda jums, imkite, ir ką draudžia jums, susilaikykite (nuo to) ir bijokit Allaah. Išties, Allaah yra griežtas bausdamas.“ (Koranas, sūra al-Chašra, 59:7)

Aukščiau nurodytos ajos (eilutės) reikšmę puikiai iliustruoja sekantis pasakojimas:

(Perdavė ‘Alkama): Abdullaa (bin Mas‘ud) sakė: „Allaah prakeikia tas moteris, kurios tatuiruoja ir tas, kurios tatuiruojasi, ir tas, kurios šalina plaukus nuo savo veidų, ir tas, kurios daro dirbtinius tarpus tarp dantų tam, kad atrodytų gražesnės, taip keisdamos Allaah‘o kūrybą.“ Jo žodžiai pasiekė moterį iš Bani Asd, vardu Um Ja‘kub. Ji atėjo (pas Abdullaą) ir pasiteiravo: „Sužinojau, kad prakeikei tokias ir tokias (moteris)?“ Šis (jai) atsakė: „Kodėl neturėčiau prakeikti tų, kurias prakeikė Allaah‘o Pranašas ir kurios yra prakeiktos Allaah‘o Knygoje?!“ Um Ja‘kub atkirto: „Perskaičiau visą Koraną ir neradau jame to, ką tu sakai.“ Abdullaa jai paaiškino: „Išties, jei perskaitei (Koraną), radai tai. Argi neskaitei: „Ir ką Pranašas duoda jums, imkite, ir ką draudžia, susilaikykite (nuo to).“?“ Ji patvirtino: „Taip, skaičiau.“ Tuomet jis tarė: „Išties, Allaah’o Pranašas uždraudė šiuos dalykus.“ Ji suabejojo: „Bet mačiau tavo žmoną tai darant.“ Abdullaa jai tarė: „Eik ir pasižiūrėk (į ją).“ Um Ja‘kub nuėjo ir stebėjo jo žmoną, tačiau nepamatė nieko, kas patvirtintų jos pačios teiginį. Tada Abdullaa jai tarė: „Jei mano žmona būtų tokia, kaip galvojai, aš jos nelaikyčiau savo draugijoje (t.y. išsiskirčiau su ja).“

„Tas, kuris paklūsta Pasiuntiniui (Muhammadui – ﷺ), iš esmės paklūsta Allaah‘ui; bet jei kuris nusisuka — tuomet Mes nesiuntėme tavęs (O, Muhammadai – ﷺ) kaip jų prižiūrėtojo.“ (Koranas, sūra an-Nisaa‘, 4:80)

Pranašas (ﷺ) sakė:

„Kas paklūsta man, paklūsta Allaah, o kas nepaklūsta man, tas nepaklūsta Allaah; ir kas paklūsta mano paskirtam valdytojui, paklūsta man, o kas nepaklūsta jam, nepaklūsta man.“ (Surinko Al-Bukchaary)

Jis (ﷺ) taip pat tvirtino:

„Visi mano pasekėjai įžengs į Rojų, išskyrus tuos, kurie to atsisakys.“ Žmonės klausė: „O, Allaah‘o Pranaše! Kas atsisakys?“ Jis atsakė: „Kas paklus man, įžengs į Rojų, o kas nepaklus, yra tas, kuris to atsisakys (Rojaus).“ (Surinko Al-Bukchaary)

Klausimai, susiję su Allaah garbinimu, drausmės laikymųsi, Muhammado (ﷺ) išdėstyti nurodymai, patarimai, pritarimai ir rekomendacijos apibendrintai vadinami Sunna. Terminas Sunna taip pat naudojamas pabrėžti teisingą islamo dyn (religijos, gyvenimo būdo – vert. past.) supratimą, kaip kontrastą nuklydimams ir/ar naujovėms garbinime. Sunna yra Allaah’o Įkvėpimas, o ne (paties) Pranašo idėjos, mintys ar užgaidos:

„Nei jis (Muhammadas – ﷺ) išsako (savo paties) troškimus. Tai vien tik Įkvėpimas (kuris yra jam) apreikštas.“ (Koranas, sūra an-Nadžm, 53:3-4)

Taigi, paklūsdami Pranašo Sunnai mes kartu paklūstame ir Allaah‘ui. Pranašo (ﷺ) nurodytam keliui neturėtų būti priešinamasi. Jis (ﷺ) privalo būti laikomas teisėju visais klausimais, nes tai aiškiai įsako Allaah:

„Bet ne, prisiekiu jūsų Rabb (Viešpačiu – Allaah), jie (nuoširdžiai) netikės, kol nepaskirs tavęs (O, Muhammadai – ﷺ) teisėju visų jiems kylančių ginčų ir nebesipriešins tam, ką nusprendei, ir nepriims (tavo sprendimų) su visišku nuolankumu.“ (Koranas, sūra an-Nisaa‘, 4:65)

„Ir lai saugosi tie, kurie priešgyniauja Pasiuntinio (Muhammado – ﷺ) nurodymams (t.y. jo Sunnai, leidimams, įsakams, nurodytiems garbinimo būdams, teiginiams ir t.t.) (sektantai) juos ištiksiančios fitnos (sunkių išmėginimų, išbandymų) ir baisių kančių.“ (Koranas, sūra an-Nūr, 24:63)

Pranašas (ﷺ) sakė:

„To, kuris įvykdys veiksmą, prieštaraujantį mūsų (aptariamiems, praktikuojamiems) dalykams (t.y. mūsų religijai), (tas) veiksmas bus atmestas.“ (Užrašė Muslim ir Al-Bukchaary, naudodami skirtingą žodžių išdėstymą)

Pranašo (ﷺ) Sunna neabejotinai yra apsaugota, nes Allaah pažadėjo saugoti Islamo Žinią nuo bet kokio žmonių iškraipymo. Vadovavimasis Pranašo (ﷺ) Sunna yra Tikėjimo liudijimo dalies – „Muhammadas yra Allaah Pranašas“ – įtvirtinimas:

„Skelbk (O, Muhammadai – ﷺ – visai žmonijai): „Jei jūs (tikrai) mylite Allaah, tai sekite manimi (t.y. sekite tuo, kas buvo man patikėta – Koranu ir Sunna), Allaah mylės jus ir atleis jums jūsų nuodėmes. Ir Allaah yra Al-Ghafaar (Viską Atleidžiantis), Maloningiausiasis.“ (Koranas, sūra ali-‘Imraan, 3:31)

Išvados

Liudijimas, kad Muhammadas (ﷺ) yra Allaah Pasiuntinys, yra neatsiejama tikėjimo dalis. Muhammadu (ﷺ) privaloma pasikliauti visais klausimais, susijusiais su islamu. Jam (ﷺ) privaloma paklusti visuose jo įsakuose ir privaloma vengti to, ką jis uždraudęs. Nuolankumas Muhammadui (ﷺ) yra nuolankumas Allaah‘ui. Muhammadas paliko mums žinias apie visą tai, kas veda link Rojaus ir įspėjo mus apie tai, kas veda į Pragarą.

Versta iš: Saleh as-Saleh, The Shahaadah: Testimony of Faith, 2006m.

 

 

 

 

 

 


Parašykite komentarą